HÄDA SINUGA

Tarnybos metu žuvęs kapitonas Santis buvo neginčijama Marselio policijos pajėgų pažiba ir pasididžiavimas. Jo drąsa ir žygdarbiai virto legendomis, policininkui buvo pastatytas paminklas, o jauna jo našlė, policijos inspektorė Ivona (aktorė Adèle Haenel) kas vakarą sūnui pasakoja istorijas iš didvyriško jo tėčio gyvenimo. Visą tiesą apie velionį kapitoną žino tik pora artimiausių jo bendradarbių.

Tačiau tiesa turi bjaurų įprotį anksčiau ar vėliau iškilti į paviršių. Vieną dieną taip ir nutinka: Ivona sužino, kad jos (ir viso miesto) mylėtas vyras buvo ne herojus, o priešingai – kerštingas, korumpuotas ir ganėtinai žiaurus pareigūnas. Ypač moterį sukrečia Antuano (akt. Pio Marmaï) istorija – jaunas vyras tapo nešvarių kapitono Sančio darbelių atpirkimo ožiu ir sėdo aštuoneriems metams. Atsipeikėjusi po pirmojo šoko, Ivona nutaria ištaisyti bent šią klaidą ir kaip nors atsilyginti Antuanui už jo patirtas kančias.

Natūralu, kad Antuanas, kurio gyvenime staiga atsiranda toks savotiškas angelas sargas, į Ivoną žiūri įtariai. Moteris savo ruožtu visomis išgalėmis stengiasi nuslėpti, kas ji tokia ir kodėl staiga nutarė padėti Antuanui. Bet, kalėjime praradęs aštuonerius metus, vyras neturi laiko galvoti apie pašalinius dalykus – reikia vėl susitvarkyti gyvenimą, susigrąžinti nuostabiąją sužadėtinę Agnesę (Audrey Tautou) ir kaip nors pamiršti išgyventą košmarą. Tačiau ne veltui sakoma, kad gerais norais ir kelias į pragarą grįstas, o geras žmogus – ne profesija. Ivonos pastangos į Antuano gyvenimą atneša daugybę linksmų nesusipratimų, komiškų situacijų ir smagaus chaoso.

Naujausioje savo juostoje Tunise gimęs prancūzų režisierius Pierre‘as Salvadori sujungia du mėgstamiausius žanrus: nesusipratimais pagrįstą komediją (kaip filme „Man per brangu“) bei humoru prisotintą kriminalinį trilerį („Karštas taikinys“). Na, o žaviosios „Amelijos iš Monmartro“ Audrey Tautou ir pristatinėti nereikia